Naujasis atminimo medalis yra skirtas žymiausiam gotikinės architektūros statiniui mūsų šalyje - Vilniaus šv. Onos bažnyčiai, kuri datuojama 1500-aisiais. Visai netoli Vilnelės, Maironio gatvėje greta Bernardinų vienuolyno, esanti Šv. Onos bažnyčia praeivio akį traukia, visų pirma, savo koloritu - sodraus raudono atspalvio plytomis. Dar šis nedidelio tūrio statinys išsiskiria tobulomis proporcijomis, simetriškumu bei plastiškumu, grakščiai viršun besistiebiančiomis bokštelių bei smailiaarkių langų linijomis. Gyvą laužo liepsną primenančiai Šv. Onos bažnyčiai itin tinka jos architektūrinio stiliaus apibūdinimas - liepsnotoji gotika. Bėgant metams šio dailaus pastato gyvenimas nebuvo itin sklandus - ji ne kartą degė, kentėjo karo antpuolius, buvo vėl ir vėl rekonstruojama. Garsus pasakojimas apie pro Vilnių į Maskvą žygiavusį garsųjį prancūzų karvedį Napoleoną Bonapartą, kuris taip žavėjosi Šv. Onos bažnyčia, kad norėjo ant delno perkelti ją į Paryžių. Vis dėlto 1812 m. ši bažnyčia Prancūzijos kariuomenės buvo paversta amunicijos sandėliu, vėliau – karo belaisvių kalėjimu. Šiandien Šv. Onos bažnyčia - tai gausiai turistų lankomas išskirtinis sostinės senamiesčio peizažo elementas, maldos namai, o taip pat - į šalies registrą įtraukta kultūros vertybė.

Medalio averse iškaldintas grakštusis Šv. Onos bažnyčios fasadas. Apačioje nurodytas šios šventovės ir nuostabaus gotikinio paminklo pavadinimas: „VILNIAUS ŠV. ONOS BAŽNYČIA“.

Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2025.