Atminimo medalis yra dedikuotas palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, kurį popiežius Jonas Paulius II beatifikavo 1987 m., švenčiant Lietuvos krikšto 600-ąjį jubiliejų. Tam, kad J. Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju, reikia oficialiai patvirtinto stebuklo.

2021 metais minimos J. Matulaičio 150-osios gimimo metinės.

Jurgis Matulaitis (dar žinomas kaip Matulevičius ir lenkiškai kaip Jerzy Bolesław Matulewicz, 1871 m. balandžio 13 d.-1927 m. sausio 27 d.) gimė Suvalkijos ūkininkų šeimoje, anksti neteko tėvų. 

Nepaisant anksti patirtų nelaimių, ligos (jis nuo mažumės sirgo kaulų džiova), J. Matulaitis buvo gabus mokinys, mokęsis Marijampolėje, Kelcuose, Varšuvoje, Peterburge, Fribūre.

J. Matulaitis į kunigus įšventintas 1898 m., o 1902 m. apsigynė disertaciją įgydamas teologijos daktaro laipsnį, vėliau profesoriavo, aktyviai dirbo socialinį ir visuomeninį darbą. 1909 m. įstojo į vienuolių marijonų ordiną, 1918-1925 m. dirbo Vilniaus vyskupu.

Jis mirė Kaune ir iš pradžių buvo palaidotas Kauno arkikatedros kriptoje, o 1934 m. palaikai perkelti į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią Marijampolėje. Čia liepos pradžioje rengiamas atlaidų aštuondienis, o visa bažnyčia palaimintąjį mini liepos 12 dieną. Liturginis jo minėjimas yra ir sausio 27 dieną.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atminimą šiandien mena jo gimtojoje Lūginėje 1991 m. pastatyta koplyčia. Jo vardu yra pavadinta bažnyčia Vilniuje (greta šios bažnyčios Viršuliškėse yra ir jo vardu pavadinta aikštė), taip pat yra jo vardo bažnyčios Kaune ir Vidugiriuose (Punsko valsčiuje). Vilkaviškyje iki 2005 m. veikė jo vardo kunigų seminarija.

Medalio averse yra iškaldintas Jurgio Matulaičio portretas. Portretą supa skaistumą, tyrumą bei šviesą, o taip pat Dievo Motiną simbolizuojantys lelijų žiedai, apačioje taip pat iškaldintas švč. Mergelės Marijos medalikėlis - ženklas, jog J. Matulaitis priklausė marijonų ordinui. Apačioje iškaltas užrašas: „PALAIMINTASIS JURGIS MATULAITIS“. Viršuje nurodytos dvasininko gimimo bei mirties datos: 1871-1927.

Medalio reverse mūsų trispalvės vėliavos fone yra vaizduojama senovinė lietuviška moneta, kurioje matyti raitelis su kalaviju rankoje – dabartinio Vyčio pirmtakas. Reversą užbaigia kompozicija iš pagonybės laikus siekiančio baltų simbolio – roželių, kurios nuo seno simbolizavo meilę ir sveikatą. Palei viršutinę briauną nurodyta „LIETUVA“, o apačioje iškaldinti medalio leidimo metai – 2021.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.