Napoleonas Bonapartas (1769 m. rugpjūčio 15 d. – 1821 m. gegužės 5 d.) yra viena iškiliausių Prancūzijos istorinių asmenybių.
Iškilęs į valdžią Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu ir valdęs Prancūziją kaip imperatorius 1804-1814 m. bei paskui dar šimtą dienų 1815 m., Napoleonas I dominavo Europos, o tuo pačiu ir pasaulinėje scenoje gerą dešimtmetį. Iki šių dienų pripažįstamas jo neprilygstamas karvedžio talentas.
Napoleono Bonaparto valdymo laikotarpis Europai buvo nuožmių karų epocha, tačiau kartu Prancūzijos nukariavimai Vakarų pasaulyje skatino liberalias Prancūzijos revoliucijos idėjas bei reformas, plataus masto teisines pertrvarkas. Tokios nuostatos kaip visų lygybė prieš įstatymą, nuosavybės teisės, religinė tolerancija, moderni sekuliaraus švietimo sistema – tai tik dalis vadinamojo Napoleono kodekso nuostatų, iki šių dienų įsišaknijusių demokratiškose visuomenėse.
Gilų įspaudą jis paliko ir mūsų šalies istorijoje, kai 1812 m. Lietuva atsidūrė Prancūzijos ir Rusijos konflikto zonoje. Mūsų šalis iš pradžių buvo priversta atsisveikinti su maisto atsargomis didžiuliams prancūzų pulkams traukiant Maskvos link, o po pusmečio atlaikyti namo traukiančias ir gerokai išretėjusias prancūzų gretas. Labiausiai per šiuos žygius nukentėjo Kaunas ir Vilnius, kur pakeliui į Rusiją kuriam laikui buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas I.
Lig šiol mūsų šalyje išlikę Napoleono vardo piliakalnių, medžių, bevardžių prancūzų karių kapų.