Vyskupui, blaivybės sąjūdžio pradininkui Motiejui Valančiui skirtas paauksuotas medalis

Motiejus Valančius – žymus XIX a. Lietuvos visuomenės veikėjas, Žemaičių vyskupas (pirmasis Lietuvoje kilęs ne iš bajorų giminės), blaivybės sąjūdžio pradininkas, švietėjas bei rašytojas. M. Valančius labai rūpinosi vaikų bei suaugusiųjų švietimu, organizavo mokyklų steigimą savo vyskupijoje, reikalavo, kad imdami pirmąją Komuniją vaikai jau mokėtų skaityti. Jis prisidėjo prie lietuviškų knygų spausdinimo bei platinimo, rūpinosi bažnyčių statyba bei puošyba, nuolat lankė savo vyskupijos bažnyčias, bendravo su kunigais bei paprastais žmonėmis, inicijavo sąjūdį už blaivybę. Žmonių itin mėgstamas vyskupas sudėtingais  šaliai laikais sugebėjo sutelkti žmones bei padėjo pagrindus tautinei savimonei.

M. Valančiui skirto medalio averse vaizduojamas vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas. Fone – Kauno Arkikatedros bazilikos, kur jis yra palaidotas, skliauto fragmentas. Palei apatinę medalio briauną taip pat iškaldintas XIX a. antrojoje pusėje išleisto blaivybės plakato šūkis: „PAR. TAWA. UZTARIMA. YSZTURIESMA. IKI GAŁA.“. Medalio averse taip pat iškaldintas vyskupo vardas bei gimimo ir mirties datos: „MOTIEJUS VALANČIUS 1801-1875“.
Medalio reversas atspindi niekada nenutrūkstantį ryšį tarp dabarties ir praeities. Pačiame centre vaizduojamas XIV–XV a. siekiantis Vyčio atvaizdas, o jo fone – XVIII a. raitelis ant žirgo, kuriuo vėliavas puošdavo 1863 m. sukilimo dalyviai. Istorinius Vyčius supa stilizuota saulė, tarp kurios spindulių iškaldintas žodis „LIETUVA“ ir medalio išleidimo metai.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.