Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – LDK didikas, Reformacijos lyderis, valstybės veikėjas, Šv. Romos imperijos kunigaikštis. Kilęs iš garbingos Radvilų giminės jis užėmė aukštas pareigas – buvo Lietuvos didysis maršalka, Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada. Priešinosi LDK ir Lenkijos unijai, siekė išlaikyti LDK politinį savarankiškumą, apsaugoti šalį nuo užsienio įtakos. Mikalojus Radvila Juodasis, 1550–1553 m. perėjęs į kalvinizmą, išryškėjo kaip pagrindinis Reformacijos lyderis Lietuvoje, formavęs savitą protestantišką tikėjimą. Jo iniciatyva buvo įsteigta bažnyčių, atliktas Biblijos vertimas į lenkų kalbą. Dėl radikalių pažiūrų ir Romos katalikų bažnyčios kritikos M. Radvila sulaukė popiežiaus neprielankumo, o dėl savaip interpretuoto kalvinizmo kirtosi jo ir tikėjimo pradininko Žano Kalvino požiūriai. 2015 metais minimos 500-osios Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo metinės. Šia proga nukaldintas atminimo medalis.

Medalio averse iškaldintas Mikalojaus Radvilos Juodojo portretas. Antrame plane matyti Nesvyžiuje (dab. Baltarusija) stūksantis gimtasis didiko dvaras. Viršuje pavaizduotas Radvilų herbas. Averse iškaldinti užrašai „MIKALOJUS RADVILA JUODASIS“ ir „500 METŲ“, taip pat nurodyti didiko gimimo ir mirties metai.

Medalio reversas atspindi niekada nenutrūkstantį ryšį tarp dabarties ir praeities. Pačiame centre vaizduojamas XIV–XV a. siekiantis Vyčio atvaizdas, o jo fone – XVIII a. raitelis ant žirgo, kuriuo vėliavas puošdavo 1863 m. sukilimo dalyviai. Istorinius Vyčius supa stilizuota saulė, tarp kurios spindulių iškaldintas žodis „LIETUVA“ ir medalio išleidimo metai.