Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui dedikuotas gryno aukso medalis

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas valdė Lietuvą 1392-1430 m., taigi 2022 minime jo atėjimo į valdžią 630-ąjį jubiliejų.

Kai kurių tyrimų duomenimis, tai yra svarbiausia istorinė figūra Lietuvoje, pripažinta tiek amžininkų, tiek vėlesniais metais gyvenusių valdovų, istorikų, o taip pat ir paprastų žmonių: juk kiek Lietuvos pirkių anksčiau puošė Vytauto Didžiojo portretas, kiek meno kūrinių, eilėraščių jam dedikuota! 

Įžvalgiam valdovui, gudriam strategui bei politikui Vytautui Didžiajam, visų pirma, priskiriama pergalė Žalgirio mūšyje 1410 m., taip pat Lietuvos teritorijos išplėtimas „nuo jūros iki jūros“. Be to, kaip pažymi istorikai, jo būta talentingo reformatoriaus, mat būtent Vytauto laikais Lietuvoje kilo amatai ir prekyba, stiprėjo turtingų žemvaldžių sluoksnis, galėjęs padėti išlaikyti, apginkluoti pajėgią kariuomenę. Taip pat plito raštinės bei apskritai rašto kultūra, atsirado pirmosios mokyklos, o po Lietuvos krikšto 1387 m.  finansuota daug naujų bažnyčių. Manoma, jog būtent Vytautas, savo  remiamas bažnyčias daugiausia skyręs Švč. Mergelei Marijai, todėl Lietuvoje pradėjo Marijos kultą. 

1350 m. Senuosiuose Trakuose gimusiam Vytautui, kunigaikščio Kęstučio bei kunigaikštienės Birutės sūnui, kelias į valdžią nebuvo nei lengvas, nei paprastas. Tam, kad iškovotų Lietuvos valdovo sostą, jis turėjo laimėti vidaus karą prieš pusbrolį Jogailą, slapstytis ir sudarinėti sutartis su amžinu Lietuvos priešu, Vokiečių ordinu, net pasižadėti perleisti jam Žemaitiją, vėliau laužyti sutartis, krikštytis, paskui persikrikštyti stačiatikiu, tada vėl priimti katalikišką krikštą (paskutinio krikšto metu 1386 m. jis gavo Aleksandro vardą).

Nors šią sunkią kovą Vytautas laimėjo 1392 m. pagal Astravo sutartį atgavęs Trakus, vis dėlto Jogailos valdoma Lenkija Vytautą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu formaliai pripažino tik 1401 m.

Vytauto valdymo laikotarpiu Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorija išsiplėtė nuo Šventosios kopų iki Juodosios jūros ir buvo viena didžiausių valstybių Europoje, tačiau būtent Rytuose Vytautas patyrė ir didžiausią savo nesėkmę, kai 1399 m. Vorsklos mūšyje su Aukso Ordos kariuomene buvo visiškai sutriuškintas. Pralaimėjimas susilpnino Vytauto įtaką regione, privertė atsisakyti planų prisijungti rusų žemes ir užsitikrinti tiesioginę popiežiaus paramą tolesniems žygiams į Rytus. Būtent po šios nesėkmės Vytautas atsigręžė į Lenkiją, ėmė ieškoti kompromisinių sprendimų su pusbroliu Jogaila.

Bene didžiausia Vytauto valdymo metų pergalė – Žalgirio mūšyje (dabartinės Lenkijos teritorijoje) sutriuškintas Vokiečių ordinas, ilgus metus puldinėjęs Lietuvos žemes iš šiaurės ir pietvakarių. Būdamas gudrus strategas, Vytautas sugebėjo užsitikrinti Lenkijos kariuomenės paramą ir pats inicijavo pergalingą Žalgirio mūšį 1410 m. liepą. Po pergalės prieš ordiną, Lietuva atgavo Žemaitiją, kurią Vytautas su Jogaila pakrikštijo 1413 m.

Manoma, kad Vytautas Didysis turėjo būti palaidotas Vilniaus katedroje, tačiau per vieną iš rusų antpuolių XVII a. jo palaikai paslėpti nežinomoje vietoje.

„Vytauto laikų Lietuva labiausiai priartėjo prie valstybės, kurią galėtume pavadinti imperija“, rašė istorikas Alfredas Bumblauskas. Gal todėl jo asmenybė dar ir šiandien kelia patriotinius jausmus, jis laikomas pačiu iškiliausiu kada nors Lietuvą valdžiusiu valdovu. 

Vytautui Didžiajam dedikuoto medalio averse iškaldintas ant žirgo jojančio bei ranką su kardu iškėlusio Vytauto Didžiojo portretas, primenantis garsųjį Lietuvos valdovo atvaizdą žymiajame lenkų dailininko Jano  Mateikos paveiksle „Žalgirio mūšis“. Palei apatinę briauną iškaldintas lotyniškas Vytauto Didžiojo titulas kartu su jo krikšto vardu: „ALEXANDER ALIAS WITOLDUS DEI GRATIA MAGNUS DUX LITHUANIAE“. Palei viršutinę briauną taip pat iškaldinti Vytauto Didžiojo valdymo metai: „1392-1430“.

Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.