Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas valdė Lietuvą 1392-1430 m., taigi 2022 minėjome jo atėjimo į valdžią 630-ąjį jubiliejų. Kai kurių tyrimų duomenimis, tai yra svarbiausia istorinė figūra Lietuvoje, pripažinta tiek amžininkų, tiek vėlesniais metais gyvenusių valdovų, istorikų, o taip pat ir paprastų žmonių: juk kiek Lietuvos pirkių anksčiau puošė Vytauto Didžiojo portretas, kiek meno kūrinių, eilėraščių jam dedikuota! 

Įžvalgiam valdovui, gudriam strategui bei politikui Vytautui Didžiajam, visų pirma, priskiriama pergalė Žalgirio mūšyje 1410 m., taip pat Lietuvos teritorijos išplėtimas „nuo jūros iki jūros“. Be to, kaip pažymi istorikai, jo būta talentingo reformatoriaus, mat būtent Vytauto laikais Lietuvoje kilo amatai ir prekyba, stiprėjo turtingų žemvaldžių sluoksnis, galėjęs padėti išlaikyti, apginkluoti pajėgią kariuomenę. Taip pat plito raštinės bei apskritai rašto kultūra, atsirado pirmosios mokyklos, o po Lietuvos krikšto 1387 m.  finansuota daug naujų bažnyčių. Manoma, jog būtent Vytautas, savo  remiamas bažnyčias daugiausia skyręs Švč. Mergelei Marijai, todėl Lietuvoje pradėjo Marijos kultą. „Vytauto laikų Lietuva labiausiai priartėjo prie valstybės, kurią galėtume pavadinti imperija“, rašė istorikas Alfredas Bumblauskas. Gal todėl jo asmenybė dar ir šiandien kelia patriotinius jausmus, jis laikomas pačiu iškiliausiu kada nors Lietuvą valdžiusiu valdovu. 

Vytautui Didžiajam dedikuoto medalio averse iškaldintas ant žirgo jojančio bei ranką su kardu iškėlusio Vytauto Didžiojo portretas, primenantis garsųjį Lietuvos valdovo atvaizdą žymiajame lenkų dailininko Jano  Mateikos paveiksle „Žalgirio mūšis“. Palei apatinę briauną iškaldintas lotyniškas Vytauto Didžiojo titulas kartu su jo krikšto vardu: „ALEXANDER ALIAS WITOLDUS DEI GRATIA MAGNUS DUX LITHUANIAE“. Palei viršutinę briauną taip pat iškaldinti Vytauto Didžiojo valdymo metai: „1392-1430“.

Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.