Vydūnas – filosofas, rašytojas, publicistas, dramaturgas, Mažosios Lietuvos kultūros bei švietimo veikėjas, tiesiog – lietuvių tautos žadintojas bei šviesulys. Tikrasis Vydūno vardas – Vilius Storostas (vok. Wilhelm Storost). Didžiąją gyvenimo dalį dirbo įvairių disciplinų mokytoju skirtinguose miestuose. Vydūnas taip pat rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Buvo aktyvus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys, dalyvavo lietuvių mokslo veikloje, leido žurnalus, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, buvo rašytojų PEN klubo narys, tapo Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaru bei Lietuvių rašytojų draugijos garbės nariu. Bene svarbiausias Vydūno palikimas šiandien – tai 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų.

Įstabiam kūrėjui bei iškiliam mūsų tautos žadintojui dedikuoto medalio averse iškaldintas Vydūno portretas su į priekį ištiestais delnais – aliuzija į šio žmogaus nuolatinį dalijimąsi savo žiniomis, savo kūrybine energija su aplinkiniais. Ši energija, pavaizduota kaip muzikos, gamtos, dangaus kūnų simboliais puoštos bangos, panaši tiek į jo rašytų knygų puslapius, tiek į jo muziką, tiek į jo filosofines idėjas, kurios apėmė visatos, žmogaus paskirties šioje žemėje, lietuvybės klausimų nagrinėjimą. Palei apatinę averso briauną iškaldinta „VYDŪNAS“ bei jo gimimo ir mirties datos „1868-1953“.

Vydūnui dedikuoto medalio reverse iškaldintas stiprybės simbolis – didžiulis lapotas ąžuolas. Prie jo šaknų glaudžiasi senovinis Vyčio simbolis. Šis Vytis, kuris yra Vytauto Didžiojo antspaudo fragmentas, yra reikšmingas, nes būtent XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje Vytis pradėtas suvokti kaip visos Lietuvos herbas, o ne tik valdovo simbolis. Averso apačioje, palei medalio briauną iškaldinta „LIETUVA 2018“.