Barbora Radvilaitė (1520–1551) – didikė iš garsios ir įtakingos Radvilų giminės. 1537 m. šeimoms susitarus ji buvo ištekinta už Stanislovo Goštauto, bet santuoka truko neilgai. 1542 m. netikėtai mirus vyrui Barbora Radvilaitė su motina apsigyveno Geranainyse. Čia užsimezgė pažintis su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu. Pasklidus kalboms apie slaptą Barboros Radvilaitės romaną su Lietuvos valdovu jos giminaičiai privertė mylimuosius slapta susituokti, nors tam nepritarė nei Žygimanto Augusto tėvai, nei Lenkijos ir Lietuvos didikai. Faktas apie santuoką į viešumą iškilo tik 1548 m. mirus Žygimantui Senajam ir jo įpėdiniui pareikalavus Barborą Radvilaitę karūnuoti Lenkijos valdove. Toks reikalavimas iškart sulaukė pasipriešinimo, todėl Barbora Radvilaitė karūnos sulaukė tik 1550 m. Deja, vadintis karaliene jai teko neilgai – pusmetį sirgusi ji mirė 1551 m. Krokuvoje. Jos palaikai buvo palaidoti Vilniaus Arkikatedroje.

Bene ryškiausiai Lietuvos istorijos moteriai skirto medalio averse vaizduojamas karūna ir perlais pasipuošusios Barboros Radvilaitės portretas. Palei briauną iškaldintas didikės vardas, o dešinėje pusėje nurodyti jos gimimo ir mirties metai.

Reverse vaizduojami simboliniu istorijos ratu judantys skirtingų epochų Vyčiai. Medalio centre iškaldintas vienas seniausių žinomų Vyčių, naudotas kunigaikščio Vytauto. Viršuje vaizduojamas XIV a. pabaigos herbo raitelis, o kairėje – Jogailos laikotarpiu naudotas Vytis. Apačioje iškaldintas XV a. pabaigos kardinolo Frederiko Jogailaičio kryžiaus raitelis. Dešinėje pusėje vaizduojamas nuo XX a. valstybinėje simbolikoje naudojamas Vytis.