Aukso moneta su krabu

Ši moneta iš serijos, dedikuotos Antikinei Graikijai. 

VI a. pr. Kr. graikų kolonistų įkurtas ir pagal netoliese tekančią upę pavadintas Akragas - tai šiandieninis Agridžentas pietinėje Sicilijos pakrantėje prie Viduržemio jūros.

Antikinio miesto didybę mena UNESCO pasaulio paveldui priklausanti archeologinė vietovė - Šventyklų slėnis (Valle dei Templi). Čia galima pamatyti septynių VI-V a. pr. Kr. datuojamų dorėninių šventyklų liekanas, pavyzdžiui, didžiausią ir geriausiai Italijoje išsilaikiusią dorėninio stiliaus santarvės deivei Konkordijai dedikuotą šventyklą (Tempio della Concordia), taip pat šventyklas Dzeusui, Herakliui, ugnies dievui Hefaistui.

Šiame slėnyje yra ir paminklas žuvusiems Antrajame pūnų kare (III a. pr. Kr.), graikų teatro liekanos, akmens amžių siekiantis nekropolis. Ir dar tikrai ne viską archeologai ištyrinėjo Šventyklų slėnyje! 

Akrago kontroliuojama teritorija palaipsniui vis augo gilyn į Siciliją, nors mokslininkai nesutaria, ar tai vyko dėl užkariavimų, natūralaus helenistinės kultūros plitimo ir asimiliacijos su vietos gyventojais, o gal dėl prekybinių ryšių stiprėjimo. Viena aišku - Akrago gyventojų ūkiai pamažu augo, o vietinių vergų jiems netrūko. Galų gale, miestas buvo ant patogaus jūrų kelio.

Pasak kai kurių antikinių šaltinių, Akragas V a. pr. Kr. turėjo apie 200 000 gyventojų, iš kurių dešimtadalis buvo piliečiai.

Sakoma, kad filosofas Platonas apie akragiečius yra pasakęs, jog jie „stato taip, tarsi ketintų gyventi amžinai, o valgo taip, tarsi tai būtų jų paskutinė gyvenimo diena“.

Istorikai nedaug žino apie ankstyvuosius Akrago valdovus, iš ryškesnių asmenybių - VI a. pr. Kr. miestą valdęs tironas Falaris (Phalaris), kuris buvo pagarsėjęs savo žiaurumu. Esą savo priešus jis mėgdavęs kepti bronzinio jaučio viduje.

Akrago plėtra pamažu skatino konkurenciją su kitais graikų miestais, taigi akragiečiai ne kartą dalyvavo karinėse ekspedicijose ar patys buvo puolami, įskaitant konfliktus su kitoje Sicilijos pusėje esančiais Sirakūzais ar su finikiečių Šiaurės Afrikoje (dabar - Tunisas) įkurta Kartagina. Beje, pro pralaimėjimo Sirakūzams V a. pr. Kr. viduryje Akragui buvo taip sunku, kad kelerius metus jis net neleido savo monetų. 

Tuo tarpu po 406 m. pr. Kr. kartaginiečių užpuolimo Akragas apskritai nebeatsistatė iki buvusios savo didybės. Miestą III a. pr. Kr. galutinai užgrobė romėnai ir pervadino jį Agridžentu.

Kaip ir kiti antikiniai miestai, Akragas leido savo monetas. Dažnai pasikartojantis simbolis jose - krabas. Yra manančių, jog tai jūrų dievo Poseidono simbolis, kiti sako, jog būta graikų upių dievo Akrago, kurį lydėdavę krabai. 

Pasaulyje krabas yra laikomas, pirmiausia, stiprios gynybos bei atsparumo simboliu.

Auksinės monetos averso centre vaizduojamas karalienės Elžbietos II portretas. Aplink portretą iškaldinti užrašai „ELIZABETH II“ (Elžbieta II) ir „COOK ISLANDS“ (Kuko salos). Viršuje nurodytas monetos nominalas – 5 doleriai, apačioje - monetos leidimo metai, 2022.

Monetos reversas primena antikines monetas iš Akrago miesto ir yra puoštas krabu.