Antanui Gustaičiui skirtas paauksuotas medalis

Šis atminimo medalis yra skirtas Antanui Gustaičiui - Lietuvos karo aviacijos vadui, brigados generolui, aviacijos konstruktoriui bei statytojui, devynių lėktuvų projektų autoriui.

Antanas Gustaitis (1898 m. kovo 26 d.-1941 m. spalio 16 d.) kartais yra tituluojamas Lietuvos karo aviacijos tėvu, jį dar galima būtų vadinti vienu iš Lietuvos aviacijos pionierių. Šiemet minimos jo gimimo 125-osios metinės.

Talentingas matematikas, šachmatininkas (1922 m. Lietuvos čempionas), keletą kalbų mokėjęs A. Gustaitis aviatoriaus karjerą pradėjo savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę ir baigęs naujai įsteigtą Kauno karo aviacijos mokyklą. Jau 1920 m. jis kaip karo lakūnas dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, netrukus pats įsitraukė į pedagoginę veiklą.

1925 m. liepą Kauno aerodrome A. Gustaitis išbandė savo suprojektuotą ir nuosavomis lėšomis pastatytą vienvietį sportinį lėktuvėlį, pavadintą ANBO-I (pagal akronimą Antanas Nori Būti Ore). Nuo trisdešimtųjų A. Gustaitis pradėjo lietuviškų lėktuvų serijinę gamybą, o paskutinį savo lėktuvo modelį, dvivietį lengvąjį bombonešį ANBO-VIII išbandė 1939 m.

1934 m. birželio 25 d. – liepos 19 d. A. Gustaitis vadovavo trijų ANBO-IV eskadrilei, kuri atliko žygį aplink Europą ir aplankė dvylika Europos sostinių.

1941 m. sovietai sulaikė ir įkalino nelegaliai sieną kirsti mėginusį A. Gustaitį ir apkaltinę šnipinėjimu bei antisovietine veikla sušaudė Maskvoje. Jo kapo vieta nežinoma, tik Marijampolės senosiose kapinėse yra jam pastatytas paminklinis kryžius.

A. Gustaitis buvo vedęs, su žmona Brone Gustaitiene susilaukė trijų dukrų - Jūratės, Rasos ir Elenos, kurioms suėmus tėvą ir vyrą pavyko pabėgti į Vokietiją, o vėliau ir į Jungtines Amerikos Valstijas. 

Atminimo medalio averse iškaldintas Antano Gustaičio portretas su tarpukario aviatoriaus kepure ir akiniais. Fone - jo kurtų ANBO lėktuvų modeliais. Čia taip pat iškaldintas jo vardas, gimimo bei mirties metai: „ANTANAS GUSTAITIS“ ir „1898-1941“.

Atminimo medalio reverse iškaldinta lietuvių liaudies šokį „Kepurinė“ šokanti mergina, pasipuošusi tautiniais rūbais. Palei briaunas iškaldinti ornamentai - tai raštai iš mūsų tautinių juostų, kurių audimo tradicijas esame išlaikę iki šių dienų. Tarp šių raštų įkomponuoti ir dešimties mūsų apskričių pavadinimai. Reverso apačioje iškaldintas užrašas - „LIETUVA 2023“.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.