1918 m. vasario 16 dieną, 12:30 valandą, Vilniuje buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, padėjęs pagrindus moderniai mūsų valstybei. 2018 m. vasario 16 d. švenčiame šios ypatingos progos šimtmetį. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos okupacijos sąlygomis paskelbtas dokumentas simboliškai baigė ilgą, 123 metų kovą dėl lietuviško rašto, kalbos, tautinės simbolikos, papročių bei teisės gyvuoti, kai po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Šis dokumentas savo galios neprarado ir okupacijų metais, žadino viltį būti laisviems ir galiausiai tapo Lietuvos valstybės konstituciniu pamatu 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga išleisto medalio averso kompozicijos centre – 20 Nepriklausomybės Akto signatarų parašai, vertikaliai besiremiantys į Lietuvos pastatų panoramą. Šios panoramos centre – Signatarų namų pastatas Vilniuje, kur buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Kairėje jo pusėje simboliškai nukaldinta Kauno pastatų panorama, mat šis miestas vos paskelbus nepriklausomybę tapo laikinąją sostine. Dešiniau – šiuolaikinio Vilniaus panorama, simbolizuojanti šiandieninės Lietuvos ryšį su sudėtingu mums XX a. laikotarpiu, o taip pat Nepriklausomybės Akte įrašytais žodžiais, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius.  Averso apačioje iškaldintas užrašas: „ATKURTAI LIETUVOS VALSTYBEI 100 METŲ“ bei šimtmetį žyminčios datos „1918-2018“.

Lietuvos gimtadieniui dedikuoto medalio reverse iškaldintas stiprybės simbolis – didžiulis lapotas ąžuolas. Prie jo šaknų glaudžiasi senovinis Vyčio simbolis. Šis Vytis, kuris yra Vytauto Didžiojo antspaudo fragmentas, yra reikšmingas, nes būtent XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje Vytis pradėtas suvokti kaip visos Lietuvos herbas, o ne tik valdovo simbolis. Averso apačioje, palei medalio briauną iškaldinta „LIETUVA 2018“.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.