Pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius Mindaugas buvo karūnuotas 1253 m. liepos 6 d., kuri iki šių dienų yra tarp svarbiausių mūsų valstybinių švenčių. Atėjęs į valdžią apie 1236 m. kaip Lietuvos žemių vienytojas bei Lietuvos didysis kunigaikštis, karalius Mindaugas valdė šalį kartu su popiežiaus pripažinimu 1253-1263 m., kol buvo oponentų nužudytas. Šis Lietuvos karalystės gyvavimo laikotarpis – tai svarbus ankstyvosios mūsų šalies istorijos etapas, padėjęs tvirtus pagrindus tolesniam valstybės vystymuisi, juolab, kad XIII a. buvo sunkūs laikai Lietuvai, mat Kalavijuočių bei Kryžiuočių ordinai ėmė plėstis šiaurėje ir pietuose, kūrė savo kolonines valstybes prie Baltijos jūros, o taip pat ėmė puldinėti ir Lietuvos žemes. Tokioje situacijoje Mindaugo kariauna tapo Lietuvos žemių apsigynimo pagrindu, tautos išlikimo garantu. O jo diplomatinės pergalės siekiant krikšto bei karūnos, nors ir trumpam, bet pastatė jauną valstybę į lygią gretą su kitomis Europos šalimis.
Šiandien apie Mindaugo reikšmę Lietuvos istorijai mums primena daugybė jo vardu pavadintų gatvių, mokyklų šalies miestuose ir miesteliuose, paminklų, o taip pat – iniciatyva atstatyti medinę Mindaugo Vorutos pilį Anykščiuose ant Šeimyniškėlių piliakalnio.
Atminimo medalio averse iškaldintas valdovo Mindaugo portretas su šarvais, kalaviju bei skydu bei galvą puošiančia karūna. Palei medalio briaunas iškaldintas lotyniškas karaliaus Mindaugo titulas, kurį jis oficialiai naudojo įvairiuose dokumentuose: „MINDOWE, DEI GRATIA REX LETTOWIAE“. Apačioje taip pat iškaldinti Mindaugo kaip karaliaus valdymo metai – „1253-1263“.
Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.