Apie Vytenio ankstyvuosius metus iš esmės nieko nėra žinoma. Pirmąsyk istoriniuose šaltiniuose jis paminėtas 1292 m., o paskutinįsyk 1315 m. - abusyk, nes vadovavo karo žygiams. Vytenio valdymo laikotarpiu LDK nuolat kovojo su Vokiečių ordinu, siekusiu įsitvirtinti Žemaitijoje bei tokiu būdu sujungti savo prūsiškas bei Livonijos žemes. Šiomis aplinkybėmis valdovas garsėjo kaip karo vadas ir diplomatas.

Diplomatine pergale laikoma Vytenio 1298 m. sudaryta sąjunga su Rygos miestu, nes tai apsaugojo LDK vakarines sienas - kunigaikštis šiuo atveju sugebėjo pasinaudoti nesutarimais tarp Livonijos ordino bei Rygos arkivyskupo. 

Apskritai manoma, jog Vyteniui pavyko sustabdyti Livonijos ordino veržimąsi į Lietuvą, apginti Žemaitiją, kur jis plėtojo gynybinę pilių sistemą prie Jūros ir Nemuno upių. 

Jis taip pat sėkmingai plėtė LDK žemes į Rytus, prijungdamas vakarines Rusios žemes, Turovo, Pinsko kunigaikštystes, Minską, netgi dalį Palenkės.

Apie valdovo šeimą žinoma, jog jis turėjęs žmoną Vikindą bei sūnų Žvelgutį (Žvelgaitį), žuvusį kautynėse netoli Rygos 1205 m. Todėl nenuostabu, kad po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio mirties 1316 m., sostą paveldėjo jo brolis Gediminas (valdęs iki 1341 m.).

Tiksli Vytenio mirties priežastis nėra žinoma, bet esama klaidingu vertimu paremtos legendos, kad jis buvo nutrenktas žaibo. Ordino šaltiniuose galima rasti, kad Vytenį nužudė sosto siekęs jo brolis Gediminas.

Medalio averse iškaldintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio portretas. Dešiniau valdovo vaizduojamos pilys liudija apie Vytenio plėtotą pilių tinklą ties Jūros bei Nemuno upėmis. Kairiau vaizduojamas kalavijas bei žaibas primena apie neaiškias valdovo mirties aplinkybes - nuo žaibo, o gal nuo brolio rankos. Apačioje iškaldintas lotyniškas užrašas: “ITEM PRAEDECESSOR NOSTER, REX VITEN” (liet. Taip pat mūsų pirmtakas, karalius Vytenis). Greta taip pat iškaldintas jo valdymo laikotarpis: 1295-1316.

Reverse mūsų trispalvės vėliavos fone yra vaizduojama senovinė lietuviška moneta, kurioje matyti raitelis su kalaviju rankoje – dabartinio Vyčio pirmtakas. Reversą užbaigia kompozicija iš pagonybės laikus siekiančio baltų simbolio – roželių, kurios nuo seno simbolizavo meilę ir sveikatą. Palei viršutinę briauną nurodyta „LIETUVA“, o apačioje iškaldinti medalio leidimo metai – 2022.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.