Įžvalgiam valdovui, gudriam strategui bei politikui Vytautui Didžiajam, visų pirma, priskiriama pergalė Žalgirio mūšyje 1410 m., taip pat Lietuvos teritorijos išplėtimas nuo Šventosios kopų iki Juodosios jūros pakrantės.
Be to, jo būta talentingo reformatoriaus, mat būtent Vytauto laikais Lietuvoje kilo amatai ir prekyba, stiprėjo turtingų žemvaldžių sluoksnis, galėjęs padėti išlaikyti, apginkluoti pajėgią kariuomenę. Taip pat plito raštinės bei apskritai rašto kultūra, atsirado pirmosios mokyklos, o po Lietuvos krikšto 1387 m. ir Žemaitijos krikšto 1413 m. funduota eilė naujų bažnyčių. Manoma, jog būtent Vytautas, savo funduojamas bažnyčias skyręs daugiausia Švč. Mergelei Marijai, Lietuvoje bus pradėjęs Marijos kultą.
„Vytauto laikų Lietuva labiausiai priartėjo prie valstybės, kurią galėtume pavadinti imperija“, rašė istorikas Alfredas Bumblauskas. Gal todėl jo asmenybė dar ir šiandien kelia patriotinius jausmus, jis laikomas pačiu iškiliausiu kada nors Lietuvą valdžiusiu valdovu.
Vytauto vardu pavadintų gatvių yra daugelyje šalies miestų bei miestelių, ne viename stovi jam dedikuoti paminklai, jau nekalbant apie muziejumi tapusią Vytauto tėvoniją – Trakų pilį. Beje, itin daug paminklų Vytautui Lietuvoje iškilo tarpukaryje, minint 500-ąsias jo mirties metines. Vienas garsiausių paminklų jam šiandien stovi Kaune, Laisvės alėjoje.
Medalio averse iškaldintas ant žirgo jojančio bei ranką su kardu iškėlusio Vytauto Didžiojo portretas, primenantis garsųjį Lietuvos valdovo atvaizdą žymiajame lenkų dailininko Jano Matejkos paveiksle „Žalgirio mūšis“. Palei apatinę briauną iškaldintas lotyniškas Vytauto Didžiojo titulas kartu su jo krikšto vardu: „ALEXANDER ALIAS WITOLDUS DEI GRATIA MAGNUS DUX LITHUANIAE“. Palei viršutinę briauną taip pat iškaldinti Vytauto Didžiojo valdymo metai: „1392-1430“.
Reverse mūsų trispalvės vėliavos fone yra vaizduojama senovinė lietuviška moneta, kurioje matyti raitelis su kalaviju rankoje – dabartinio Vyčio pirmtakas. Reversą užbaigia kompozicija iš pagonybės laikus siekiančio baltų simbolio – roželių, kurios nuo seno simbolizavo meilę ir sveikatą. Palei viršutinę briauną nurodyta „LIETUVA“, o apačioje iškaldinti medalio leidimo metai – 2022.
Leidimo metai:
|
2022
|
Pavadinimas:
|
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui dedikuotas gryno sidabro medalis
|
Masė:
|
31,1 g
|
Matmenys:
|
39 mm
|
Metalas:
|
Sidabras (999/1000)
|
Nukaldinta:
|
Didžioji Britanija
|
Aversas:
|
Ant žirgo jojančio bei ranką su kardu iškėlusio Vytauto Didžiojo portretas
|
Reversas:
|
Trispalvės vėliavos fone vaizduojama senovinė lietuviška moneta bei roželių simbolis
|
Kokybė:
|
Overseas proof
|
Tiražas Lietuvoje:
|
999 vnt.
|
Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.