Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis. Politinę karjerą pradėjo vedęs Vitebsko kunigaikštytę, vėliau tapo ir Vitebsko kunigaikščiu. Jis, padedamas brolio Kęstučio, valdė 1345 – 1377 metais. Algirdas visą savo dėmesį bei energiją sutelkė į Lietuvos Rytus. Jis rūpinosi Lietuvos valdžios stiprinimu bei žemių plėtimu gudų bei ukrainiečių žemėse, tokiu būdu plėsdamas lietuvių įtakos zonas bei valstybę. Užkariavimais ar vaikų vedybomis Algirdas sugebėjo prijungti prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Smolenską, Brianską-Černigovą, Severėnų Naugardą, Kijevą, Perejaslavlį ir Podolę. Teigiama, jog valdant Algirdui Lietuva galutinai įsitvirtino Volynėje, o Pskovas bei Naugardas tapo vasališkai pavaldūs Lietuvai. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas į istoriją įėjo kaip stiprus valdovas, sugebėjęs kaip niekada iki tol išplėsti Lietuvos žemes į Rytus, sustiprinti valstybę. Po mirties savo įpėdiniu paliko sūnų Jogailą.

Medalio averse iškaldintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo portretas, remiantis XVI a. datuojamu jo paveikslu iš italo Aleksandro Gvanjinio kronikos „Europos Sarmatijos aprašymas“. Jame tvirto stoto barzdotas valdovas vaizduojamas pasidabinęs šarvais bei šalmu su plunksnomis, rankose laikantis skeptrą. Palei briauną iškaldinti žodžiai: „ALGIRDAS LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS 1345-1377“.

Valdovui dedikuoto medalio reverse iškaldintas stiprybės simbolis – didžiulis lapotas ąžuolas. Prie jo šaknų glaudžiasi senovinis Vyčio simbolis. Šis Vytis, kuris yra Vytauto Didžiojo antspaudo fragmentas, yra reikšmingas, nes būtent XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje Vytis pradėtas suvokti kaip visos Lietuvos herbas, o ne tik valdovo simbolis. Averso apačioje, palei medalio briauną iškaldinta „LIETUVA 2018“.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.