Šis atminimo medalis yra dedikuotas šviesios atminties monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui (1922 m. balandžio 9 d.-2001 m. spalio 14 d.).

Pernai minėjome kunigo 20-ąsias mirties metines, o šiemet prisimename 100-ąsias jo gimimo metines. Be kita ko, Seimas šiuos metus yra paskelbęs monsinjoro K. Vasiliausko metais.

Jokių ypatingų titulų ar pareigų be katalikų bažnyčioje garbės titulu laikomo “monsinjoro” neturėjęs K. Vasiliauskas lig šiol yra šiltai prisimenamas, rodos, visut visų jį pažinojusių žmonių: už žmogišką šilumą ir gerumą kiekvienam sutiktam, gebėjimą rasti taiklų žodį, taktišką ir subtilų humoro jausmą, kuklumą, optimizmą, taip pat už kunigišką tarnystę netgi sudėtingiausiomis sąlygomis tremtyje. 

Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo istorija buvo sudėtinga ir permaininga tartum pačios Lietuvos likimas XX amžiuje - jam teko ištverti tremtį Sibire, draudimą grįžti gyventi į Lietuvą ir priverstinį gyvenimą kaimyninėje Latvijoje.

Grįžęs į gimtinę kunigavo Varėnoje, paskui sostinės Šv. Rapolo bažnyčioje, o 1989 m. K. Vasiliauskas tapo pirmuoju atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonu. 

K. Vasiliauskas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, kur ant jo antkapio yra iškalti jo mėgiamo poeto Jurgio Baltrušaičio žodžiai: “Yra šviesos ir tamsoje”.

Medalio averse yra iškaldintas monsinjoro Kazimiero Vasiliausko portretas, greta nurodytas jo vardas bei gimimo ir mirties datos: 1922-2001. Simboliška, kad puošnus raižinys aplink medalio briauną atkartoja Vilniaus arkikatedros, kur gerą dešimtmetį dirbo K. Vasiliauskas, vidinių skliautų puošybą.

Reverse mūsų trispalvės vėliavos fone yra vaizduojama senovinė lietuviška moneta, kurioje matyti raitelis su kalaviju rankoje – dabartinio Vyčio pirmtakas. Reversą užbaigia kompozicija iš pagonybės laikus siekiančio baltų simbolio – roželių, kurios nuo seno simbolizavo meilę ir sveikatą. Palei viršutinę briauną nurodyta „LIETUVA“, o apačioje iškaldinti medalio leidimo metai – 2022.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.