Kalbininkas Jonas Jablonskis (1860-1930) savo gyvenimą paskyrė lietuvių kalbai bei jos norminimui. Jis iki šiol yra vadinamas lietuvių kalbos tėvu. 

Šiemet minimos šios iškilios asmenybės 160-osios gimimo bei 90-osios jo mirties metinės.

Degtukas, pieštukas, sviedinys, mokinys, sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba, kablelis, šauktukas, klaustukas, pamaldos, įtaka, nepriklausomybė, laikraštis, ateitis, praeitis, teismas, kareivis, termometras, pirmadienis ir kiti savaitės dienų pavadinimai, linksnių pavadinimai, sakinio dalių pavadinimai – tai šiandien mums visiškai įprasti žodžiai, kuriuos sugalvojo ir į gyvenimą paleido J. Jablonskis. 

Baigęs Marijampolės gimnaziją ir Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, J. Jablonskis dirbo ir gyveno Marijampolėje, Mintaujoje, Taline, Pskove, Šiauliuose, Vilniuje, Panevėžyje, Breste, Gardine, Veliže, Voroneže, Kaune. Visur jis ne tik mokytojavo ar dėstytojavo, bet ir rengė straipsnius kalbos klausimais, rašė knygas, redagavo knygas, telkė apie save lietuvių bendruomenę.

J. Jablonskis mirė 1930 m. vasario 23 d. Kauno karo ligoninėje nuo gripo sukeltų komplikacijų. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Šiandien J. Jablonskio atminimą mena jo vardu pavadinta gimnazija Kaune, Rygiškių Jono gimnazija Marijampolėje, jo vardo skveras ir gatvė Vilniuje, gatvė Kaune, atminimo lentos, paminklai Kaune, Marijampolėje, Griškabūdyje. Jo portretas buvo ir ant 5 litų banknoto.

Medalio averse iškaldintas kalbininko Jono Jablonskio portretas. Palei briauną iškaldintas jo vardas bei pavardė, taip pat gimimo ir mirties datos: „JONAS JABLONSKIS“ ir „1860-1930“.

Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Po žemėlapiu taip pat nurodyti medalio leidimo metai – 2020. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.

Medalis siunčiamas kartu su numeruotu sertifikatu.